Pasipriešinimas riedėjimui : degalų sąnaudų taupymas

Mes dažnai girdime kalbas apie silpną pasipriešinimą riedėjimui kaip vieną padangų pardavimo argumentų, remiantis Europos teisės aktais ekologiškumo srityje. Tačiau ką tiksliai tai reiškia ?

Pasipriešinimas riedėjimui yra energija, išeikvojama, kai padanga deformuojasi liesdamasi su keliu ir susidaro trintis. Pasipriešinimas riedėjimui priklauso gumos viskoelastinių savybių, paprastai vadinamų histereze.

Jis patenka į bendrą pasipriešinimo riedėjimui sistemą, su kuria susiduria visi automobiliai (inercija, trauka ir t. t.).

Vairuotojui, kuris nori sumažinti degalų sąnaudas, pasipriešinimas riedėjimui yra esminis veiksnys, per metus padedantis sutaupyti kelis bakus degalų.

Visuotinai pripažįstama, kad padangos, kurių gumos sudėtyje yra didelis silicio tankis, pasižymi mažesniu pasipriešinimu riedėjimui, palyginti su kitomis padangomis.

Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį :

• Ratų svoris (ratlankiai + padangos) : kuo ratai lengvesni, tuo daugiau degalų sutaupote.
• Šoninių sienelių tvirtumas : kuo kietesnės šoninės sienelės, tuo mažiau padanga deformuojasi ir automobilis sunaudoja mažiau degalų.
• Kelio dangos kokybė (nepriklausanti nuo vairuotojo).

Kaip išmatuoti pasipriešinimą riedėjimui ?

Pagal labai konkrečius standartus (ISO 28580), pasipriešinimas riedėjimui matuojamas laboratorijoje, kurioje vyrauja 25°C temperatūra. Šiam matavimui atlikti, laboratorijoje naudojamas cilindras (žr. paveikslėlį), ant kurio dedama testuojama padanga, nustatoma atitinkama apkrova bei slėgis.

Pirmasis matavimas atliekamas be padangos. Sukamas tuščias cilindras ir pamatuojama jėga, kurios reikia šiam judesiui atlikti. Antrasis matavimas atliekamas su padanga dar kartą pamatuojant jėgą, kurios reikia cilindrui pasukti.

Ir galiausiai paskaičiavus dviejų šių jėgų skirtumą gaunamas pasipriešinimo judėjimui skaičius, išreikštas kilogramais tonoje.